Arnas ir Aistė, jauna lenkų pora, daug metų taupė pinigus namui Airijoje ir pagaliau sukaupė užstatui. Jie susisiekė su banku, ir jiems buvo pasiūlyta € 200 000 paskola. Dublino priemiestyje jie rado mažą vieno aukšto namą su priestatu gale ir įvažiavimu priekyje, kainuojantį € 240 000. Namo būklė nebuvo itin gera, bet jį nusipirkus Aistei ir Arnui dar būtų likę pinigų jį suremontuoti taip, kaip jiems patinka.

Jie susitarė dėl namo pirkimo ir susisiekė su „Griffin“ advokatais prašydami pakonsultuoti, kokių žingsnių turėtų imtis pirmą kartą pirkdami namą. Jie sumokėjo nekilnojamo turto agentui € 6 000 užstatą ir ėmė laukti, kada pardavėjo advokatas sudarys pirkimo-pardavimo sutartį ir atsiųs jį pasirašyti.

Kai mes, „Griffin“, gavome pirkimo-pardavimo sutartį, mūsų ekspertų komanda pastebėjo, kad yra problema su nuosavybės dokumentais. Vietinė savivaldybė neprisiėmė atsakomybės prižiūrėti vietinius kelius ir vandens tiekimą vietovėje. Mes negalėjome rasti jokio logiško paaiškinimo, nes namas buvo daugiau nei 30 metų senumo. Ši klaida reikštų, kad gyventojai turėtų patys rūpintis keliais ir vietinėmis paslaugomis, o tai labai brangu finansiškai.

Kai bandėme išspręsti šią situaciją, pardavėja pati du tris kartus per dieną ėmė skambinėti tiesiai Arnui ir Aistei ir ragino šiuos pasirašyti sutartį ir užbaigti pirkimo sandorį. Negana to, grasino atšauksianti sandorį ir neparduosianti jiems namo. Prasidėjus tokiam šantažui, mes pasikvietėme Aistei ir Arnui į savo ofisą pasirašyti pirkimo-pardavimo sutarties. Pasirašytus dokumentus grąžinome pardavėjo advokatui su sąlyga, kad jie išspręs vietinių kelių priežiūros problemą.

Mes ėmėmės veiksmų – pradėjome derybas su pardavėjo advokatu. Kol laukėme pardavėjo advokato paaiškinimo dėl problemos sprendimo, iš banko gavome likusius pinigus, kad būtų galima užbaigti namo pirkimo procedūrą. Namo pirkimo procedūra buvo užbaigtas tą pačią dieną, kai buvo išspręsta problema dėl vietinio kelio. Arnas ir Aistė pagaliau gavo savo naujojo namo raktus.

Arnas ir Aistei prisidėjo prie vietinės gyventojų bendruomenės ir yra pasiryžę rūpintis bendro naudojimo sodais. Naujakuriai buvo maloniai sutikti kaimynų ir labai džiaugiasi pagaliau turėdami savo nuosavus namus.

Ši istorija tikra, tik užtikrinant privatumą pakeisti asmenų vardai ir vietovės.